Atvirukas iš spalvų miesto

Atvirukas iš Londono

Štai, jau kovas baigiasi…

Žinot, man šią vasarą trisdešimt. Vakar prieš užmiegant klausiau Eligijaus, kaip jis jaučiasi laukdamas savo ketvirtos dešimties pradžios (jis vyresnis už mane trimis mėnesiais). O jis atsakė: „Dar niekad nesijaučiau geriau. Žinau, kas esu, žinau, ką noriu veikti, žinau, kaip pasiekti dalykus, kurių noriu…“.

Ir tikrai. Tai tiesa. Šiandien važiuoju pirkti keramikos krosnies, ten pat manęs jau laukia pilnas pirkinių krepšelis keramikai skirtų priemonių. Žinau, kas esu, žinau, ką noriu veikti, žinau, kaip pasiekti dalykus, kurių noriu.

O kalbant apie savo mylimą blogą… aš negaliu jo paleisti. Nenoriu paleisti ir Jūsų. Nežinau, gal savanaudiška, kai nieko nerašau, apie nieką nesidalinu, erzinu nuo gruodžio užsilikusiu įrašu, bet taip ir nesiryžtu parašyti „Viskas. Pabaiga.“

Todėl be pabaigos…

Susitikim facebook’e ;)

Continue Reading

Būk geresnė. Gyvenk kokybiškai. Eik į lauką.

Tytyvėnai

Šventės pasibaigia, eglutės nubyra, „išeiginiai“ bateliai sugula atgal į dėžutes ir vėl grįžta kasdienybė. Tiesa, trumpam ji dar būna nekasdieniška, bent jau iki tol, kol neišsenka entuziazmas pildyti „Naujų metų planus“.

Aš šiais metais plano nerašiau, vietoj jo susikūriau „mantrą“, kurią daug lengviau prisiminti, nei 38 punktus smulkių pasižadėjimų. Ir ji tokia paprasta, tokia žemiška, tinkanti kiekvienam, gal net verta išsitatuiruoti ar pasikabinti ant sienos, gražiai įrėminus: „Būk geresnė. Gyvenk kokybiškai. Eik į lauką“. Ją prisimenu kasdien ir, nuoširdžiai, vis dar būnu giliai įkvėpta stengtis jos klausyti.

Continue Reading
1 2 3 27