5 natūralios kosmetikos priemonės, kurių niekad nekeisiu į įprastas

PicMonkey-2BCollage2

Natūralų gyvenimo būdą jaukinuosi jau trečius metus. Rašau „jaukinuosi“, nes dar esu labai toli to taško, kada save jau galima vadinti sveiką gyvenimo būdą be priekaištų propaguojančia sveikuole. Kas dieną kovoju su įvairiom pagundom ir, prisipažinsiu, kartais trūkstu valios jas nugalėti… Bet rankų nenuleidžiu. Žinau, iš esmės gyvenimo per dieną pakeisti neįmanoma, tad į tikslą žengiu palengva :)

Vieną užsibrėžtą uždavinį natūraliasniame gyvenime jau vis dėlto pavyko pasiekti. Beveik visa mano kosmetikos kolekcija – natūrali ir kuo daugiau ją naudoju, tuo mažiau gundausi grįžti prie įprastos. Nežinau, ar tai koks nors placebo efektas, bet aš tikrai pastebiu pokyčius ant savo kūno. Riebi veido oda susinormalizavo, blauzdos, nors ir liko sausos, bet Sacharos dykuma jų jau nebepavadinsi, plaukai slenka minimaliai, tik tiek, o gal net mažiau, kiek yra įprasta ir pan.

Laikausi nuomonės, jog kūnas turi tvarkytis pats. Kuo mažiau jį apkrausi kosmetikos priemonėm, tuo daugiau jis „dirbs pats“. Žinoma, be sveikos mitybos jo galios nieko vertos, bet viską derinant, rezultatai tikrai matosi!

Besidžiaugdama savo kūno pokyčiais, noriu pasidalinti nuomone apie natūralias kosmetikos priemones, kurių, tikiu, jau niekad nesusigundysiu pakeisti į įprastas. Juk niekam nepatinka iš geresnio pereiti į blogsesnį, tad siūlau pasvarstyt ir jums!

1. Dezodorantas. Nors visai neseniai išgyvenau didžiulį nemalonaus prakaitavimo periodą (greičiausiai tai buvo natūrali mano kūno detoksifikacija), apskritai nesu labai didelė prakaituotoja. Anksčiau įprastus dezodorantus/antiperspirantus naudodavau kas dieną. Nes taip darė visos. Panaudojusi antiperspirantą, į dušą galėdavau neiti dvi tris dienas – kokius stebuklus jis tada darė! Visgi kažkuriuo momentu atėjo suvokimas, kad tai nėra normalu. Žmogus prakaituoja ne šiaip sau. Organizmas juk taip apsivalo nuo toksinų! O kaip apsivalo manasis, užkirtus kelią net ir minimaliam pažastų prakaitavimui?- galvojau. Tada pasigirdo kalbos apie baisųjį aliuminį, esantį visuose įprastuose antiperspirantuose, kuris kemša prakaito latakėlius ir gali iššaukti net krūties vėžį! Ir man to užteko. Savo rexonas išmečiau nesigailėdama!

Kurį laiką nenaudojau visai jokios priemonės, nes žinojau, kad natūralūs dezodorantai nelabai veiksmingi, o be to – nepigūs. Bet užėjus prakaitavimo bangai, pasinėriau į jo paieškas, kurių finale apsistojau ties Marius Fabre muiliuku ir blogerės Modestos rekomenduotu Madaros dezodorantu (apie jį savo nuomonę išsakysiu atskirame įraše).

Dabar, jei kur einu ar tikiuosi intensyvesnės dienos, visada naudojo vieną iš jų ir visai nepergyvenu dėl sudrėkusių pažastų. Svarbiausia – jokio kvapo, o sausumą puikiai palaiko servetėlės…

2. Kūno kremas. Oda yra didžiausias mūsų kūno organas, į save gebantis sugerti beveik viską.  Po to, visu tuo gėriu draugiškai pasidalina su krauju, kuris, savo ruožtu dovanomis dalijasi su mūsų gyvybiniais organais. Kai pradėjau mąstyti apie įprastuose kremuose esančias kenksmingas, nors ir „neviršijančias leistinų normų“ medžiagas, supratau, kad tame nėra jokios logikos. Sako, centas prie cento ir jau litas. Vadinasi, „leistinas chemijos kiekis“ prie „leistinos chemijos kiekio“ yra visa Achemos gamykla. Ar man to reikia? Tikrai ne. Metant lauk savo bodyšopus ir kitus kvepiančius kūno tepiklius buvo gaila tik vieno – jų kvapo, bet ilgainiui išmokau užuosti iš naujo.

Dabar kūną lepinu natūraliais aliejais bei ekologiškais losjonais ir labai žaviuosi You&Oil reklamine kampanija, kuri sako, kad organiškos kosmetikos priemonės yra visu šimtu procentų naudingos mūsų kūnams, kai tuo tarpu cheminėse naudos tėra vos keli procentai…

3. Plaukų šampūnas. Dar viena priemonė, puikiai įsigerianti ne tik į plaukus, bet ir į galvos odą. O kas po ta oda? Milijonas kapiliarų, kurių arčiausias organas – smegenys. Ar mano smegenys nori parabenų ir sulfatų? Ne, jos nori avokado ir kitų sveikų riebalų. Kitas dalykas – silikonai. Taip, jie glotnina plaukus, apgaubdami juos slidžia plėvele, tačiau paradoksas – toji plevelė plauką sausina! Ir tuomet uždaras ratas prasideda: plaukai lūžinėja, šiaušiasi, veliasi ir mes ieškom vis naujo „extra moisturising“, „hydrating“ ir t.t. šampūno, kurie finale jokio stebuklo neatlieka.

Prisipažinsiu, išmetus savo garnier ir head&šouldersus buvo sunkoka priprasti prie plaukų, išplautų su natūraliu šampūnu. Be visų tų silikonų ir glotnintojų, natūralūs plaukai priminė šieną. Visgi pereinamasis laikotarpis praeina ir plaukai be jokios abejonės atsigauna.

4. Lūpų dažai. Mes juos valgom. Tuo viskas ir pasakyta. Žinodama tą faktą dar tada, kai ekokosmetika nebuvo populiari, lūpdažių ir lūpų blizgių apskritai vengiau, o dabar jų turiu net kokius 6! Ir koks malonumas juos naudoti :)

5. Namų valymo priemonės. Nors tai ir ne kosmetika, bet labai į temą. Pagalvojus apie įprastą buities chemiją tuoj pat prisimenu jos naudojimo rekomendacijas: „būtinai naudoti pirštines, neįkvėpti skleidžiamų garų, užtiškus ant odos nedelsiant nuplauti ir t.t. „. Sodą ir actą galima valgyti, tai kam žudytis su cilit ir misteriuproperiu?..

Tikiuosi savo išsakyta nuomone jūsų nepapiktinau. Labai linkiu pagalvoti ir galbūt pagaliau ryžtis nutraukti santykius su „ne ta kosmetika“. O jeigu esate iš tų, kurios sako „vis tiek anksčiau ar vėliau mirsim, tad koks skirtumas“, pagalvokit apie save senatvėje. Visas šis bagažas kaupiasi, o organizmą valančios kepenys  – ne amžinos ;)

Likit gražios!
Monika

Jums dar patiks

10 komentarų

  1. Man tai bėda su natūraliais šampūnais, jie man vis neišplauna galvos, atrodo, išmuilinu viską, bet vis tiek lieka arba šiek tiek riebaluotų plaukų, arba kitą dieną juos jau vėl reikia plauti :(

  2. Živile, man tinkantį natūralų šampūną irgi atradau ne iš karto. Deja, jie yra labai skirtingi ir nemoka įtikti visiems, kaip koks washendgou :) Arba gal tu labai tikiesi tokio paties efekto, kaip ir išsiplovus su įprastu? Natūralūs šampūnai plaukų nenuglotnina, nesušvelnina kaip tie sintetiniai, galvos odos irgi neišsausina iki "girgždėjimo". Dar gal reiktų duoti laiko "perėjimui ir prisitaikymui"? Gal tavo plaukai ilgainiui pripras prie gero ir pasikeis jų santykis su organiška priemone? Manieji pereinamuoju laikotarpiu buvo kaip šienas. Irgi kažkokie keisti. Bet ilgainiui susitvarkė. Jeigu tavo plaukai riebūs, siūlyčiau pabandyti urtekram su gasulio moliu. Aš jau nesuskaičiuojamą kiekį buteliukų sunaudojau ir kol kas vis dar tinka. Arba tos pačios firmos su dilgynėm. Man ir vienas, ir kitas tiko, nors juos atradau jau po geroko kiekio išbandytų kitų.

  3. Skaniai susiskaitė. Aš pagalvoju, kad gal būtų šaunu pradėti daugiau dėmesio skirti ekologijai, bet kol kas pasitenkinu maistu iš daržo, o po to gaaal kurią dieną ir kosmetika natūrali atkeliaus į mano namus :))

  4. Greta, kaip smagu! Jeigu jau pradėjo kirbėti "natūralios kosmetikos kirminas", manau, anksčiau ar vėliau vis tiek ką nors įsigysi iš tos serijos ;) tik siūlau susilaikyti nuo spontaniškų pirkinių. Su ta organiška kosmetika būna dalykų. Prieš perkant geriausiai pasidaryti nuodugnų tyrimą, kad netikęs produktas nenuviltų ir neatbaidytų. Ir dar, kosmetikos nepasikeičiau visos iš karto. Produktai atėjo palengva, vienas po kito. Tą siūlau daryti ir tau, jei kada sugalvosi ;)

  5. Patricija, koks gražus tavo vardas! Ir komentaras labai glostantis. Ačiū :) Pasidalink savo bloge "atnaujinimais", kai turėsi laiko, mielai paskaitysiu ;)

  6. Šiurkštumas ne bėda – bėda, kad jie neišplauti :/ aišku, galbūt aš nemoku jų plaut, ne visur išmuilinu, bet atrodo du kartus plaunu, ir vis tiek neišsiplauna. Naudojau Uoga Uoga ir Vivi, Uogos Uogos netgi du buteliukus sunaudojau, bet ne visad rezultatas tenkindavo, ir vis tiek greit riebaluojasi, bandysiu kažką egzotiškesnio, ačiū už rekomendaciją! (O kuris labiausiai putoja? :D)

    1. Spalvoti buteliukai niekad nezavejo.
      Visada itariau klasta, o vaikysteje alergiska oda sake nepatinka.
      Renkuosi priemones pagal intuicija ir jausma panaudojus, turbut aciu mano jautriai odai, kuri perspeja(jas dazniausiai randu vaistineje).
      Su ekologiskom bandymai draugauti nesiseke, todel super zavejimasis nuslopo. Bet man smalsu:)

      As uz naudojima teisingu priemoniu:) maziau nereikalingos chemijos. As uz puoselejima saves, o ne placebo(prisitepsiu ir tikesiu). Todel atejus eko madai nebesijauciu tokia ateive :D

      Bet deja ne viska sprendzia naturalios priemones. Pvz.
      Del dezodoranto. Kai prakaituoji, tai prakaituoji. (Odos varza priklauso genetiskai…) Dezodorantas butinas, niekas negelbeja. Aciu tetai, kuri uzrode geruli. Uzsimerkiu kai perku, nes kaina kaip veido kremo.
      O kai galiu darau pertraukas nuo rutulinio dezodoranto :D nesmerkit, bet odai tai patinka. Naturalus labai malonus odai, bet neveikia.
      Pavydziu kitokios genetikos sioje srityje.

      Kuno kremas man efektyviausias, tai vanduo i vidu:) nu tikrai:)

  7. Blogerės jį giria, bet aš dar savo nuomonės pasakyti negaliu. Dar nedaug jį naudojau. Nemanau, kad natūralių dezodorantų srity yra toks, kuris išlaikytų sausumą ilgesniam laikui, reikia su tuo susitaikyti… Ir, jei prakaitas, o tiksliau besidauginančios bakterijos ant odos, skleidžia pernelyg nemalonų kvapą, siūlyčiau peržiūrėti savo mitybos racioną. Gal esi netolerantiška pieno produktams, gal gliutenui, arba valgai perdaug mėsos/ nesveiko maisto. Kuo organizmas užterštesnis, tuo kūno skysčiai kvepia stipriau.