Atvirukas iš spalvų miesto

Atvirukas iš Londono

Štai, jau kovas baigiasi…

Žinot, man šią vasarą trisdešimt. Vakar prieš užmiegant klausiau Eligijaus, kaip jis jaučiasi laukdamas savo ketvirtos dešimties pradžios (jis vyresnis už mane trimis mėnesiais). O jis atsakė: „Dar niekad nesijaučiau geriau. Žinau, kas esu, žinau, ką noriu veikti, žinau, kaip pasiekti dalykus, kurių noriu…“.

Ir tikrai. Tai tiesa. Šiandien važiuoju pirkti keramikos krosnies, ten pat manęs jau laukia pilnas pirkinių krepšelis keramikai skirtų priemonių. Žinau, kas esu, žinau, ką noriu veikti, žinau, kaip pasiekti dalykus, kurių noriu.

O kalbant apie savo mylimą blogą… aš negaliu jo paleisti. Nenoriu paleisti ir Jūsų. Nežinau, gal savanaudiška, kai nieko nerašau, apie nieką nesidalinu, erzinu nuo gruodžio užsilikusiu įrašu, bet taip ir nesiryžtu parašyti „Viskas. Pabaiga.“

Todėl be pabaigos…

Susitikim facebook’e ;)

Jums dar patiks