Kaip aš sukau sau kremą

cof

Rašau – trinu, rašau – trinu, pauostau savo šviežiai išsuktą kremą, vėl rašau. Kvepia Ylang Ylang. Šelmės tos moterys, kurios savo naktinių stalelių stalčiukuose slepia šio eterinio aliejaus*… Truputį Laumės. Truputį Deivės…

Rašau dar vieną tekstą, įkvėpta tų pačių gražiųjų sienų, tų pačių ir dar labesnių moterų. Vis dėlto, kokį neįvertintą lobį turime Šiauliuose – Valerijoną. Šį kartą dalinuosi ylang ylangu dvelkiančia emocija, parsinešta iš dar vienos Valerijono edukacijos apie ekologiškus aliejus ir tai, kaip gimsta vaistinės kremas.

Continue Reading

Gardus rytmetys Valerijono arbatinėje

edf

Laimės pyragai kepami kasdieninėje krosnyje, iš mažyčių žiupsnių kasdieninių stebuklų! Šį sakinį kartoti ir kartoti, kol atsiminsi mintinai, nes nemokant mintinai, kažkodėl pasimiršta (o, kaip aš pasiilgau rašyti!). Šiandien mano rytas prasidėjo taip gerai, kaip jau seniai nebuvo prasidėjęs! Ir kol emocijos dar šviežios, skubu jomis apkrėsti :) Papasakosiu apie laimę, vykstančią Valerijono arbatinėje!

Continue Reading

Netikėtas Paryžius II dalis

galeries lafayettes

Labas. Tęsiu Paryžiaus istoriją. Kur pabaigėm? O taip, mes du alkani vidury Champs Elysee.

Paryžietiška valgymo kultūra

Trečia valanda popiet Paryžiuje yra labai netinkamas laikas išalkti. Būna ką tik pasibaigęs pietų metas ir kavinės, restoranai, bistro bei užkandinės tampa vaiduokliškai tuščios. Net nejauku. Sumaišo visą lietuvio erudiciją apie maitinimo įstaigą spręsti iš staliukų užimtumo (aišku, tą galima padaryti per pačius pietus ar vėliau – vakarienę, nors irgi nieko doro nenuspręsi, nes visos vietos, kad ir pačios keisčiausios, bus sausakimšos).

Tuščios kavinės liūdi iki penktos-šeštos, kada vietiniai pradeda rinktis „gėrimukui“ (tradiciniam aperityvui, kurio šventai laikosi devyni iš dešimties prancūzų*. What?). Taigi trečia valanda yra laikas apie nieką. Arba viskas suvalgyta, arba dar nepadoru taurelei kitai (kad ir su užkandžiais).

Continue Reading
1 2 3 7