Netikėtas Paryžius II dalis

galeries lafayettes

Labas. Tęsiu Paryžiaus istoriją. Kur pabaigėm? O taip, mes du alkani vidury Champs Elysee.

Paryžietiška valgymo kultūra

Trečia valanda popiet Paryžiuje yra labai netinkamas laikas išalkti. Būna ką tik pasibaigęs pietų metas ir kavinės, restoranai, bistro bei užkandinės tampa vaiduokliškai tuščios. Net nejauku. Sumaišo visą lietuvio erudiciją apie maitinimo įstaigą spręsti iš staliukų užimtumo (aišku, tą galima padaryti per pačius pietus ar vėliau – vakarienę, nors irgi nieko doro nenuspręsi, nes visos vietos, kad ir pačios keisčiausios, bus sausakimšos).

Tuščios kavinės liūdi iki penktos-šeštos, kada vietiniai pradeda rinktis „gėrimukui“ (tradiciniam aperityvui, kurio šventai laikosi devyni iš dešimties prancūzų*. What?). Taigi trečia valanda yra laikas apie nieką. Arba viskas suvalgyta, arba dar nepadoru taurelei kitai (kad ir su užkandžiais).

Continue Reading

Netikėtas Paryžius I dalis

eifelis

…jei gali nerašyti – nerašyk. Kas pasakė, nepamenu, bet teisingai, todėl taip ir dariau. Su kosmetika, rodos, išsisėmiau (jos net mano vonioje ženkliai sumažėjo), su išgyvenimais ir emocijom – taip pat. Rašymo stilius pasidarė kažkoks valdiškas, o gal tiesiog per daug prisiskaičiau šedevrus kuriančių autorių, kad manieji raidžių kratiniai imtų erzinti. Bet šiandien rašau. Labai turėjau parašyti. Ir sau, ir kitiems. Vieniems papasakoti dalykus (kad nereiktų to paties kartoti keturiolika kartų), o sau – ilgai juos prisiminti, užkonservuojant tekstu. Kad ir kokiu bemoku… Todėl sakau: Labas. Papasakosiu Jums istoriją.

Continue Reading

Būk geresnė. Gyvenk kokybiškai. Eik į lauką.

Tytyvėnai

Šventės pasibaigia, eglutės nubyra, „išeiginiai“ bateliai sugula atgal į dėžutes ir vėl grįžta kasdienybė. Tiesa, trumpam ji dar būna nekasdieniška, bent jau iki tol, kol neišsenka entuziazmas pildyti „Naujų metų planus“.

Aš šiais metais plano nerašiau, vietoj jo susikūriau „mantrą“, kurią daug lengviau prisiminti, nei 38 punktus smulkių pasižadėjimų. Ir ji tokia paprasta, tokia žemiška, tinkanti kiekvienam, gal net verta išsitatuiruoti ar pasikabinti ant sienos, gražiai įrėminus: „Būk geresnė. Gyvenk kokybiškai. Eik į lauką“. Ją prisimenu kasdien ir, nuoširdžiai, vis dar būnu giliai įkvėpta stengtis jos klausyti.

Continue Reading