Įkvėpimai. Kovas

Buvo laikas, kai man patys gražiausi pavasariai būdavo Vilniuje. Nors niekada ten negyvenau, užtekdavo pabūti tame mieste kelias valandas, kad mane pagautų kartu su šiltu vėju sklandantis atgaivos, atgimimo ir įkvepiančio polėkio burtas. Žingsniuodavau kur nors ir pati sau džiaugdavausi, kad vilnietiškas pavasaris toks be galo malonus ir žavingas.

Vėliau įsimylėjau pavasarius Londone. Vakarais eidavau pasivaikščioti ir paaikčioti, grožintis mažais gamtos stebuklais: sprogstančiais medžiais (vasario pabaigoje), pievom narcizų, būriais kūdrose plaukiojančių paukščių. Arba tiesiog dykai sėdėdavau parke, stebėdama garnius ir šviesius gražių žmonių veidus.

O štai praėjusį kovą/balandį/gegužę iš naujo atradau savo miesto pavasarį. Buvau nėščia, niekur neskubėjau ir turėjau daug gražaus laiko. Nuo tada nusprendžiau, kad nepaisant mano užsiėmimų, darbų gausos, lėkimo ar nieko neveikimo, aš visada juos sutiksiu stebėdama gamtą, kiek įmanoma stengdamasi ją užfiksuoti, pajausti, pabūti.

Taigi šios dienos mėnesio įkvėpimų įrašą skiriu vienam, viską nurungiančiam įkvėpimui – pavasario pradžiai.

Continue Reading

Labas, mano vardas Monika

monika

Dažnai skaitydama vieną ar kitą blogą pagalvoju, jog būtų šaunu pažinoti už teksto besislepiantį asmenį. Nebūtinai gyvai, nebūtinai artimai, tiesiog truputį labiau žinoti, su kuo netiesiogiai draugauju. Žinoma, daug dalykų apie rašantįjį galima nuspėti iš to ką jis rašo, kaip rašo, kaip dėlioja sakinius, ar tekste nepamiršta kablelių, kokias nuotraukas publikuoja ir pan. Bet tai tik interpretacijos, todėl aš visada perskaitau skyrelį APIE, jeigu šis būna. Dažniausiai perskaičiusi tuos kelis sakinius, informacijos pritrūkstu, bet greičiausiai atrodytų labai keista, jei sulauktumėt iš manęs laiško: „Labas, kas tu toks? Man patinka tavo blogas.“

Continue Reading

Įkvėpimai. Vasaris

sirdis

Girdėjau, kaip naktį parskrido žąsys. Oro paštu sugrąžino pavasarį.

Paskutinę, o gal reikėtų sakyti papildomą (?) žiemos dieną surinkau vasario įkvėpimų mozaiką. Ji, kaip ir sausio, labai mažytė ir pernelyg buitiška, bet kadangi su Mykolu atostogaujam namie, tolimos šalys, egzotiškos vakarienės ir šokiai iki ryto dar laukia :) Taigi vasarį praskaidrinę dalykai:

1. Puoštis įkvėpęs pirkinys – „Barbora Ceramics“ karoliai. Be galo džiaugiuosi atradusi šią keramikę ir spėjusi įsigyti karolius iš jos naujos pavasario kolekcijos. Užsikrėtus natūralumo filosofija, pastebėjau, kad natūralūs vėjai jau senokai sukiojosi mano papuošalų dėžutėje. Paauglystėje turėtą bižuteriją palaipsniui pakeitė rankų darbo vilnos, stiklo, medžio ir keramikos papuošalai. Pastaruosius myliu labiausiai ir tikrai tikiu, jog kada nors senatvėje pati išmoksiu lipdyti. Jei ką domina šauniausios keramikės, siūlau šias: Liną iš Sutvėrimų, Jovilę Elmansour, Pho Ceramics ir, žinoma, Barborą :)IMG_2152

Continue Reading