Vivi plaukų serumas – vietoje žele

vivi plaukų serumas su bambukų ekstraktu

Sveikos ir gražios!

Braukiu pirštais per savo plaukus ir bandau sugalvoti apibūdinimą šiandieninei jų būsenai. Lyg liesčiau dar žalių miežių šerelius bekraščiame ūkininko lauke arba būčiau gerokai padauginusi sauso šampūno. Ar jausmas aiškus? :) Nelabai? Tada dar vienas variantas: įsivaizduokite, kad plaukus teko stipriai supurkšti laku, jų neišsiplovus nueiti miegoti ir ryte atsibusti su išsipūtusiu, čežančiu kaltūnu (taip, šitaip nubusti man teko ne kartą ir taip, praeity aš naudojau labai daug plaukų lako ir žele. Neteiskit – šokau sportinius šokius, o sukantis ant parketo, plaukuose turi atsispindėti prožektorių šviesos. Nejuokauju). Ir visa tai po plaukų šaknų įtrinimo Vivi serumu su bambukų ekstraktu.

Galbūt mano poetiškas plaukų būsenos apibūdinimas jus suklaidino ir dabar manote, kad ši priemonė yra niekam vykusi, bet mano nuomonė apie ją netgi labai nebloga. Gal tik ne kaip apie plaukų slinkimą stabdančią priemonę, o juos formuojančią natūralią alternatyvą plaukų lakams, žele ir putoms, kuri dar ir labai skaniai kvepia.

Continue Reading

Uoga uoga kremas Oranžinis debesėlis

uoga uoga oranžinis debesėlis

Nėra merginos, kuri nejaustų nors trupučio meilės „Uogai uogai“. Nors mažučiukės simpatijos, bent šypsenos nors. Nerašau „turbūt“, nes kitaip neįsivaizduoju. Jei ne dėl produkcijos natūralumo, tai dėl kompanijos filosofijos, jei ne dėl jos, tai bent dėl žavingai naivių kosmetikos pavadinimų. Kol kas mano ausiai mėgstamiausi yra šie: Rozalinda, mano meilė, Nuoga ir laiminga, Braškinis briedis ir Akys kaip kokosai. Rimtai merginos, kokias žolelių arbatas geriate fantazijos kurstymui? :) Tiesa, kol kas dukart Uogos kosmetikos bandžiau ne tiek jau ir daug, bet beveik visada užsukus į Rimi, stabteliu prie jų stendo pasišypsoti.

Apie savo pirmąją simpatiją „Aksominė oda“ jau rašiau, o štai šiandien jūsų minutę ar dvi noriu išnaudoti kitam vertam dėmesio veido kremui – „Oranžinis debesėlis“.

Continue Reading

Liepų žiedų kremas iš Kvapų namų

liepų žiedų kremas

Žydinčių liepų kvapą pamilau ne taip jau seniai. Iki tol jų aromatas man vaikiškai asociavosi su peršalimu, gulėjimu lovoje ir per prievartą geriamos arbatos litrais. Tačiau prireikė poros metų pagyvenimo svetur, kad asociacijos apsiverstų aukštyn kojom.

Grįžusi atostogų į Lietuvą, ėjau gimtųjų Šiaulių bulvaru. Labai gerai pamenu mane pagavusią akimirką: buvo maloniai šilta, saulėta, visur žalia ir kažkuo vos vos, nežymiai, bet labai maloniai kvepėjo. Ėjau ir negalėjau suvokti, kas tai per kvapas. Ir tada užverčiau galvą į virš manęs dūzgiantį medį. Kvepia liepom! Kvepia Lietuva!

Continue Reading