Grožis ir motinystė

vezimukas

Oh vaikyti… (vos parašius pirmą raidę, iš sapnų pamažu bundantis Mykolas pasimuisto). Fjuu, nenubudo…Vadinasi turiu kokias penkias minutes laisvės!

Sveiki! :)

Po beveik dviejų mėnesių tylos grįžtu į voratinkliais ir dulkėm apėjusį savo tinklaraštį. Nemaniau, kad reikės tiek daug laiko atsistoti ant kojų ir pagaliau sau leisti prisėsti prie blogo (iki šiol visas laisvas minutes skirdavau labiau „privalau padaryti, kol dar galiu“ reikalams, nei malonumams, bet kad jau pagavo įkvėpimas, atleiskite už mano šukuoseną ir chalatą – rašymas nebepalauks!).

Šiandien mano sūnui – devynios savaitės. Per jas nutiko ir daug, ir mažai, per daug nepasakosiu. Kaip ir reikėjo tikėtis (šioje vietoje mano Mykolas paleidžia dūdą, bet močiutė suskuba jį gelbėti ir leidžia man tęsti rašymą), pirmosios savaitės buvo tikras chaosas. Nieko negąsdinant ir neperdedant pasakysiu, jog nuo nuovargio, streso, atsakomybės, baimės ir visų kitų, kartu su vaiku gimusių jausmų, man važiavo stogas. Visada būsiu dėkinga savo mamai, kuri be galo padėjo ir vis dar milžiniškai padeda bei vyrui, kuris ne tik yra šauniausias pasauly tėtis, bet ir labai palaikantis draugas.

Tom naktim, kada mano sūnus ištisas valandas skausmingai žindė, nusiraminimui rašiau vieną didelį tekstą apie tai, kaip jaučiuosi. Gal kada nors juo pasidalinsiu… Bet šiandien jo nebepildau ir galiu sakyti, kad manęs nebegąsdina mažo žmogaus verksmas, kad jau moku nuspėti jo norus ir pamažu atrandu motinystės laimę.

O ji- su niekuo nesulyginama… Kol kas dar, nemeluosiu, sumišusi ir iki galo neprijaukinta, bet gyva, jauki ir su pažadu užaugti į pačią didžiausią!

Grožis ir motinystė

Sako, laiminga mama- graži mama, bet per šiuos du mėnesius grožis ir motinystė man nesiderino. Iki gimstant sūnui nebuvau didelė naktinėtoja, tad pajuodę paakiai, įkritusios akys ir papilkėjusi veido oda man buvo neregėti neturėti dalykai.

Pirmąją savaitę žvelgdavau į veidrodį ir negalėdavau suprasti, kur dingo mano veidas! Neatpažinau savęs ir vis norėjosi atsiprašyti vyro, kad gimdymas ir pirmosios motinystės dienos kažkur pradangino jo „gražiąją žmoną“. Veido spalvą atgavau gal po kelių savaičių, bet to gražaus apvalumo skruostuose, deja, ne.

Priešingai nei daugeliui besilaukiančiųjų, man patiko tie keli priaugti kilogramai. Nėštumo metu jaučiausi moteriškesnė ir dailesnė. Labai gaila, bet putlumai susitraukė per kelias dienas ir aš vėl grįžau į „pakabos“ formą. Bet KODĖL celiulitas ant šlaunų nusprendė pasilikti??

Plaukai. O taip. Jie ir vėl pradėjo slinkti. Maniau, kad mano Urtekram šampūnas su moliu stebuklingai juos sustabdė, bet, pasirodo, tai buvo natūralus nėštuminis dalykas. Plaukai, būnant pilvotai, tampa gražūs ir tvirti. Tačiau pagimdai ir pasibaigia… Visgi dar iš anksto buvau nusipirkusi Rene Furterer kapsulių „dėl visa ko“, tad vėl teks prisiminti, kaip jas naudoti.

Strijos. Neturėjau jų iki pat 38-tos savaitės. Kruopščiai tepiau pilvelį aliejais nuo pat pradžių, bet, matyt, nuo jų mažai kas ir priklauso, kai paskutinėmis savaitėmis kūdikis ima daryti kaskadinius vertaliojimusis po ir taip stipriai išsitempusiais pilvo raumenim bei oda. Dabar turiu akivaizdžių nėštumo įrodymų ant pilvo. Forever.

Kas dar? Nuolat sausos rankos- norma. Turint mažą žmogelį, jas tenka plauti trigubai dažniau, o nuo vandens ir muilo jos, žinoma, sausėja. Kremais irgi neišsigelbėsi. Vos pasitepus rankas, jas tenka plauti ir vėl…

Nusiskundimų sąrašą galėčiau tęsti, bet ką jau… Paglostau spintoje kabančias ir pamirštas sukneles, išsiilgtus, rudenio taip ir nesulaukusius megztukus, ir einu maitinti Mykolo. Ir dar pervystyti. Ir dar perrengti, nes susitepė, ir panešioti tris valandas, nes sugadinau vaiko nuotaiką, traukdama baubukus iš jo mažos nosytės. Ir dar, ir dar, ir dar…

Taip diena ir pasibaigia, o aš nespėjau išlįsti iš chalato. :)

Ketvirtadienį laukite įrašo apie mane išgelbėjusias sveikuoliškas pusryčių košes. Jei ne jos, lengvai pagaminamos ir maistingos, greičiausiai dabar būčiau tik pakabos šešėlis…

Likit gražios!

Jums dar patiks

4 komentarai

  1. Tikiuosi, kad motinystės džiaugmas stipriau tave suims ir nebepaleis. Nežinau to jausmo :) tačiau šiuo metu man labai artimi žmonės susilaukė vaikučių, dar keli laukiasi. Tai matau tai, apie ką kalbi :) Linkiu tvirtybės. Ir poilsio :)

  2. Oi kokios zinios! Sveikinu tapus mama! O po nuo ponestuminio plauku slinkimo padeda Renne Furter kapsules. Bent jau man tai labai padejo, nes bijojau, kad nupliksiu…