Kaip aš nemėgau kosmetikos arba priežastis blogo atsiradimui

20161103_212102

Būti gražiai ir išpuoselėtai niekada nebuvo mano mėgstamiausias užsiėmimas. Savo pirmąjį lūpų blizgį (bespalvį!) įsigyjau penkiolikos, dar po metų – tušą. Greičiausiai net nebūčiau pradėjusi naudoti kreminės pudros, jei ant mano odos nebūtų atsiradę paaugliški netobulumai. Nežinau, kodėl nenorėjau būti ryški. Gal mama taip išauklėjo, kuri ir pati beveik nesidažė, gal kad anksti suvokiau kosmetikos reklamų melagystes. Prie mano nedraugystės su kosmetika prisidėjo ir pikti berniukai, kurie kažkuriuo momentu leido man įtikėti, kad rūpintis savo grožiu yra narcisizmas, o skirti dėmėsį savo išvaizdai – tuštybė. Nenorėjau būti tuščia ir kai daugiau mažiau susitvarkė mano oda, beveik visiškai nustojau naudoti dekoratyvinę kosmetiką.

Ją pamėgti vėliau sutrukdė ir viešumoje pradėtos askaluoti jų sudėtys. Iš visų pusių buvo rėkiama, kad tai, ką mes tepame ant savo kūno, yra nes-vei-ka, negerai, bus vėžys. Man, aš ne graži, o protinga šalininkei, tai padarė didelį įspūdį, todėl kuriam laikui beveik visiškai atsisakiau bet kokių cheminių kosmetikos priemonių (išskyrus šampūno, nes daugiau nesugalvojau su kuo plauti greit besiriebaluojančius plaukus :). Žiūrint į save iš šalies, turiu pripažinti, kad tapau visai ne moteriška. Pilka, paprasta, prasta. Bet bandymai sugrįžti ant chemijos budavo nesėkmingi. Nusipirkus kvapnią dušo žele po pirmo naudojimo padėdavau giliai i lentyną iki kol sugalvodavau išmesti. Lūpdažių likimas irgi būdavo toks pat. Akių šešėliai spėdavo sutrupėti iš didelio nenaudojimo. Taip ir gyvenau su vandeniu ir muilo gabaliuku :)

Tikriausiai ir toliau būčiau propogavusi „natūralų“ gyvenimo būdą, jei nebūčiau vienoje savo nuotraukų pastebėjusi raukšlių vagos aplink akis. GOSH! Aš tikrai galvojau, kad jaunystė trunka amžinai! Taigi aštrus suvokimas, kad kažkada vis dėlto pasensiu (nudribs skruostai, ant akių užkris vokai, aplink akis išsiraitys ir visam laikui apsigyvens vis ryškėjančios vištos kojelės) mane gerokai sujudino. MAN REIKIA KREMO PAAKIAMS, for God’s sake!

Džiaugiuosi, kad mano abstinencijos nuo cheminės kosmetikos laikotarpiu, ėmė rastis įvairių ekologiškos ir organiškos kosmetikos gamintojų. Ir ne vienas! Daugiau pasidomėjusi radau visą arsenalą ekologiškų-organiškų-natūralių kosmetikos priemonių. Lietuviškų ir užsienietiškų. Tik pirk ir vėl būk gražus :)

Jau kuris laikas mano vonioje gyvena ekologiškas natūralus šampūnas, įvairūs aliejai odai maitinti, hidrolatai drėkinimui ir švarinimui, ekologiška dantų pasta (netgi lietuviška!), ypatingai kvepianti dušo želė ir kiti dalykėliai. Kosmetinėje per daug nenuobodžiauja natūralus blizgis, lūpų balzamas, kreminė pudra, blakstienų tušas… Pasirodo, kosmetika yra labai smagi! Todėl pradedu šį blogą, kad priminčiau sau visa tai naudoti ir nesustoti :) Tebūnie jaunystė neamžina, bet ją galima sulaikyti ir (su kosmetikos priemonių pagalba + daugeliu kitų faktorių, bet tai jau kita tema) pasidžiaugti ja truputį ilgiau :)

P.s. Kad neatrodyčiau visiškai apsišaukėlė: veido kremą naudoju ne natūralų, bet iš vaistinės. Natūralaus, tinkančio mano vis dar riebiai ir įnoringai odai, dar neatradau. Visada esu atvira pasiūlymams ;)

 

Monika

Jums dar patiks

3 komentarai

  1. Pabandyk Dr. Hauschka balansuojamąjį aliejų. Jeigu oda linkusi į jautrumą, tada maišyk su Atgaivinamuoju jų kremu (revitalising berods vadinasi) :)

  2. O man patinka ne tik natūrali kosmetika. Kadangi labai mėgstu dažytis ir naudoju tik kokybiškas priemones, tai žinau, kad galima rasti su gera sudėtimi ne tik ekologišku produktų.