Kaip aš sukau sau kremą

cof

Rašau – trinu, rašau – trinu, pauostau savo šviežiai išsuktą kremą, vėl rašau. Kvepia Ylang Ylang. Šelmės tos moterys, kurios savo naktinių stalelių stalčiukuose slepia šio eterinio aliejaus*… Truputį Laumės. Truputį Deivės…

Rašau dar vieną tekstą, įkvėpta tų pačių gražiųjų sienų, tų pačių ir dar labesnių moterų. Vis dėlto, kokį neįvertintą lobį turime Šiauliuose – Valerijoną. Šį kartą dalinuosi ylang ylangu dvelkiančia emocija, parsinešta iš dar vienos Valerijono edukacijos apie ekologiškus aliejus ir tai, kaip gimsta vaistinės kremas.

Nustebinę kremo gamybos užkulisai

Registruojantis į edukaciją, įsivaizdavau baltus chalatus, mažutes senoviškas svarstykles, daugybę butelaičių su nežinomom spalvotom substancijom ir krūvą moterų, pagal savo nuovoką į kremų indelius beriančias, lašinančias, pilančias tai, iš ko daugiau mažiau gimsta veido kremas (pati kalta dėl lakios vaizduotės ir kantrybės trūkūmo skaitant edukacijos aprašą :D).

Visgi ne blynų tešlos užmaišyti susirinkom – tuoj pat supratau, o įsivaizdavimas „truputis to, truputis ano“ kaip mat išgaravo, vos tik vaistininkė, natūralios sudėties kosmetikos kūrėja, (truputį Laumė :) )ponia Almyra pradėjo pasakoti, kaip gimsta jų vaistinės kremai.

Neperkaitinti, neįlašinti anksčiau negu reikia, tą su tuo sujungti, tas aliejus veiks taip, o anas anaip, maišyti tik pagal laikrodžio rodyklę ir t.t. O kur dar visi tie laboratoriniai kremo tvarumo ir veiksmingumo bandymai! Šimtas dienų laikymo nekintamoje temperatūroje, stebint, ar nesidaugina kenksmingi mikroorganizmai. Nesibaigiančios konsultacijos su universitetų profesoriais ir t.t. ir pan. Gavus pamaišyti jau beveik paruoštą kremą, negalėjau patikėti, kiek tas baltas stebuklas savyje slepia informacijos…

cof

Jei tik žinotumėm, kaip iš tiesų yra gaminami mūsų kasdien vartojami produktai… Esu tikra, vienų iš karto nebepirktumėm pasibaisėję, o už kitus dar ir papildomų pinigų primokėtumėm, negalėdami patikėti, kaip viskas kruopštu, atsakinga, išieškota, išmylėta. Slėpkites visi L’orealiai, Garnier ir Eucerinai! Esat skambūs tik dėl aukščiausio lygio rinkodaros. Nė paskrudusio lino sėmenio neverti, lyginant su tuo, ką gamina tikros rankos, iš tikrų, švarių, gamtos stebuklų!

Nerealu žinoti, kad kremas, kurį įsigyjai už 20 eurų vaistinėje už kampo, Europos platumose yra vertinamas keturiskart brangiau. O aš, naivuolė, seilę varvindavau žiūrėdama į visokius europinio lygio Caudalie, Jurlique ar Tata Harper. Pasirodo, europiniam lygiui nenusileidžiančio kremo galiu nusipirkti beveik savo kieme :)

cof

Aliejus nelygus aliejui

Ar dažnai skaitote savo kremų sudėtis? Aš – visada. Bet iki šiol niekad nesusimąsčiau, kad tas pats migdolų, alyvuogių ar koks kitoks aliejus gali taip labai skirtis savo kokybe. Ne visi jie atitinka tuos stebuklingus aprašymus, kurių apstu internete.

Idealūs dosje gali būti taikomi tik idealiomis sąlygomis užaugintiems, surinktiems, išspaustiems, išpilstytiems ir laikomiems aliejams! Neišspaudei alyvuogių per 24 valandas nuo derliaus nuėmimo, aliejaus kokybė prastėja (o dievai, kiek jų prikritusių ant žemės, po medžiais, mačiau Kretoje. Tas uogas juk irgi spaudžia!), nesunaudojai linų sėmenų aliejaus per dvi savaites, laikei nesandariai – aliejus oksidavosi. Turi nuodą! Galima tęsti ir tęsti. Todėl pasikartosiu, slėpkitės prekybcentrių kremai.

Ir beje, ar žinojote, kodėl šaltalankiai Afrikoje yra labiau šaltalankiai nei Lietuvoje? Jų kokybei gyvybiškai svarbi saulės kaitra! Štai ir atsakymas į mano klausimą, kodėl Valerijonas perka tolimų kraštų aliejų produkciją, kai, rodos, galima nusipirkti tokią pat, auginamą ir čia, Lietuvoje. Kiek daug dalykų mes paprasčiausiai nežinome…

Reziume

pixlr_20180317115614536

Galbūt nuskambėjau pernelyg subjektyviai (o gal apkerėtai? :)) bet argi įmanoma emociją išrašyti objektyviai? Koks juokas, dar visai neseniai pro Valerijoną praeidavau be menkiausio jaudulio, o štai dabar negaliu atsižavėti, kokią unikalią įstaigą turim savo mieste. O kiek šitam mažam miestelyje šviesulių, apie kuriuos nežinojau (vis dėlto blogai neskaityti Šiaulių Krašto). Ponia Almyra – Jūs mano įkvepėja!

Niekada nemaniau, kad šitai sakysiu būdama vos trisdešimties ir kad apskritai šitai kada nors sakysiu, bet nuo šiol mano mėgstamiausia vaistinė – Valerijonas :)

*Ylang Ylang eterinis aliejus laikomas afrodiziaku, kuris, anot šelmės Birutės, labai veikia ;)) Ką gi, įsilašinau tą vieną lašelį į kremą…

Kitą savaitę ruošiu paskutinį savo trilogijos apie Valerijoną įrašą. Jame papasakosiu apie jau kuris laikas bandomą, testuojamą Razalijos produkciją. Bus įdomu, grįžkit ;)

Monika

Jums dar patiks

Komentarų: 1

  1. Almyra tikrai wow moteris! Kiek ji turi žinių, o klausantis pusės sakinio gali ir nesuprasti, nes jame tiek daug alchemijos <3
    Džiaugiuos, kad pamilai Valerijoną, yra už ką :) Kai išmėginau jų produktus ir susipažinau su užkulisiais (tais visais tyrimais, pamačiau produkcijos tiekėjus), taip ir norisi šaukti – VA ŠITIE TAI ŽINO, KĄ DARO <3 Nes kiek daug natūralios kosmetikos gamintojų, kurie išsuko kremą, bam į bonkelę ir ant lentynos. Kur tyrimai, stabilumas, bakterijų augimas, pelėsis.

    Monika šaukiam abi :))

    Linkėjimai!