Iš natūralios kosmetikos perdaug nesitikėk

buteliukas 2

Jeigu reiktų vaizdžiai palyginti natūralią kosmetiką su įprasta chemine, tai mano palyginimas būtų maždaug toks:

1. Išvaizdus vaikinas, vienas populiariausių mokykloje/ universitete/ darbe, kurį vienu ar kitu momentų buvo įsimylėjusios pusė klasės draugių, didžioji dauguma grupiokių, o viena kita bendradarbė visai noriai būtų užmezgusi su juo romaną. Tebūnie jo vardas Tomas. Greičiausiai jis dar nuo paauglystės laikų lanko sporto klubą ir Feisbuke turi 1789 „draugus“. Tomas turi mašiną, kurią labai myli ir ypatingai prižiūri. Spėkit, kokią? Taip, BMW. Tomas nesimoko dešimtukais, nėra pats geriausias studentas ir į darbą dažnai vėluoja, užtat yra gražus ir plaukus susitepa žele. Beje, nuolatinės merginos neturi. Kiekvieną savaitgalį savo BMW vežioja vis kitą, paskesnei sudaužydamas širdį…

2. Kuklus, mokykloje/universitete/darbe nelabai pastebimas vaikinas, greičiausiai su kabėm ir veganas. Jam rūpi retėjantis ozono sluoksnis ir jis daugiau išmano biologiją už savo mokytoją, dėstytoją ir visus bendradarbius sudėjus. Pietus valgo atsineštus iš namų ir marškinėlius nešioja iki kol pažastyje savaime atsiranda skylė (vėliau juos neša perdirbti į h&m, nes jam rūpi aplinkosauga, ekologija ir didžiųjų jūros vėžlių populiacijos išsaugojimas). Jis turi merginą, kurią nuoširdžiai myli ir ketina su ja susilaukti penkių vaikų. Jis – Edmundas. Geras žmogus tas Edmundas.

Spėkit, kuris vaikinas yra natūrali, o kuris – įprasta kosmetika? :) Atspėjot. Mano kosmetikos lentynėlėje vieni Edmundai. 

Iš natūralios kosmetikos per daug nesitikėk

Karts nuo karto sulaukiu prašymo patarti, „kokią natūralią kosmetikos priemonę rinktis pirmai pradžiai“, „koks natūralus produktas geriausias iš savo srities“, „nuo ko rekomenduočiau pradėti draugystę su natūralia kosmetika“ ir pan. Ir pirmiausia, ką visuomet noriu pasakyti, prieš pradėdama pasakoti dalykus organiškos kosmetikos naujokei, yra: „Iš natūralios kosmetikos per daug nesitikėk“.

Tokiu savo pareiškimu aš jokiu būdu nesakau, jog natūrali kosmetika yra prastesnė, nei įprasta cheminė. Tiesiog pastaroji yra sukurta tam, kad darytų greitą, efektingą poveikį, nesvarbu kokia kaina. O štai natūrali kosmetika iliuzijų nekuria. Užtikrintai daro savo darbą nesimaivydama, nemeluodama ir palengva. Ir kas svarbiausia – tokia kosmetika iš tikro puoselėja ir gražina, vietoj to, kad užkištų mus greitu, bet trumpalaikiu rožinių akinių efektu.

Taigi ko nesitikėti iš natūralios kosmetikos?

1. Svaigių, dangiškų kvapų, nuo kurių apsala širdis ir užauga fėjos sparneliai. Taip yra todėl, kad didžioji dauguma tokių kvapų yra sintetiniai, o sintetika ir natūralumas kartu nelimpa. Prisipažinsiu, kaip buvusi didelė „The Body Shop“ gerbėja, kur priemonės kvapas yra vienas pagrindinių jų arkliukų, dar ilgai tikėjausi rasti kažką panašaus ir natūralios kosmetikos srity. Bet ilgainiui susitaikiau ir pamėgau švelnius, lengvus, dažnai žolinius ar vos juntamus eterinių aliejų kvapus. Dabar intensyvaus sintetinio kvapo ant savo kūno tiesiog negaliu pakęsti. Atsigavusi uoslė jau per daug jautriai reaguoja į intensyvius netikrus aromatus.

2. Ilgo galiojimo. Tiesiog natūralioje kosmetikoje naudojami natūralūs koncervantai (alkoholiai, vitaminas E ir pan.) neturi super galių „užrakinti“ priemonės šviežumą trims metams…

3. Smūginio efekto. Cheminė kosmetika yra ilgo, kruopštaus ir daug profesionalių žinių reikalaujančio darbo rezultatas. Chemikai savo laboratorijose išranda visokių super dalykų, kurie turi super galių, pavyzdžiui gebėjimą į odą prasiskverbti triskart giliau arba mokėjimą paralyžuoti raumenį, kad raukšlės kuriam laikui išsitemptų. Visa tai yra super, bet, deja, poveikis trunka tik iki tol, kol pabaigi priemonę naudoti. Tuo tarpu ką gali natūralūs augalai, mineralai, aliejai? Jie stebuklingi savaip ir supermenais neapsimeta.

4. Dramatiškų blakstienų. Taip. Tai dar vienas kosmetikos laboratorijose dirbančių chemikų laimėjimas. Blakstienų tušus paversti ilgintojais, storintojais, super juodintojais, fake lash effect meikeriais ir t.t.  Bėda tik ta, jog po ilgo laiko tokių tušų naudojimo skundžiamės nuolat krentančiom, negyvybingom blakstienom, retėjančiais antakiais, o jei nepasidažiusios jų išeinam išnešti šiukšlių ir neduokdie susitinkam pažįstamą, dar ir klausimo „ar blogai jautiesi?“ sulaukiam.

5. Glotnių ir šilko švelnumo plaukų. Natūralioje kosmetikoje nebūna silikonų, o jie ir yra tie apgavikai, kurie apgaubia plauką plėvele ir padaro jį slidų. Prie natūralaus šampūno reikia priprasti. Juo trenkant plaukus, šie stringa tarp pirštų ir čeža kaip šlapi rudienio lapai :) Išsiplovus plaukus dažniausiai jaučiamas „šiaudų efektas“ ir kuo plaukas labiau pažeistas (dažytas, sausinamas fenu, deginamas tiesintuvu ir pan.), tuo tas pojūtis ryškesnis. Natūralus šampūnas tiesiog išplauna riebalus ir nešvarumus. Plaukų minkštinimą, maitinimą ir kitas puoselėjamo funkcijas palikite natūraliems aliejams ir kaukėms, o taip pat tausojančiai jų priežiūrai bei sveikai mitybai.

6. Neprakaituojančių pažastų. Deja, bet natūralūs dezodorantai neužklijuoja jūsų odos porų ir neužkerta kelio visiškai natūraliam ir kūnui būtinam prakaitavimo=toksinų šalinimo procesui. Paprastai tie žmonės, kurie ima naudoti natūralią kosmetiką, galvoja ir apskritai apie savo kūno švarą: sveikiau maitinasi, sportuoja, praktikuoja natūralesnį gyvenimo būdą, tad ir prakaituoja kitaip. Sveikesnio žmogaus prakaitas neturi nemalonaus kvapo. Taigi ir dezodorantai tampa nebeaktualūs. Bet organizmo valymosi procesai trunka ilgai, tad kol jie vyksta, dezodoranto reikia. Ir atkreipkite dėmesį – natūralūs būna tik dezodorantai (deodorant angl. naikinantis kvapą), bet ne antiperspirantai (antiperspiration ang. antiprakaitavimas). Ir dar, cheminiai antiperspirantai blogai ne tik dėl porų kimšimo ir toksinų susilaikymo organizme, bet ir dėl poras kemšančio aliuminio. Jis skatina susidaryti limfos gumbus, o tai gali išsivystyti į vėžį.

7. Pilno maskavimo. Vėlgi, skystose pudrose nėra silikonų, kurie plėvele uždengia veido netobulumus. Vietoj jų – krūvos odą puoselėjančių natūralių aliejų.

8. Deimantų, aukso, perlų, placentos ir kitų „prabangos“ sudedamųjų dalių. Aš jums sakau, cheminė kosmetika yra Tomai, o natūrali – Edmundai. Ir nors taurieji metalai yra natūralus dalykas, natūrali kosmetika nenaudoja chemikalų, būtinų jų „įvedimui“ į odą. Ir dar nemoka suskaidyti didelių uolienų molekulių iki tokio dydžio, kurį gebėtų pasisavinti mūsų oda. Niekas nemoka šiaip ;) Netikėkit, ką jums sako reklama.

9. Testavimo su gyvūnais. Natūrali kosmetika yra saugi ir sąmoninga. Tai kaip ir nėra daugiau ką ir komentuoti.

10. Popsinių įpakavimų. O šito man kartais trūksta :))) aš- spalvų, dizaino ir masinančių dalykų vergė. Visgi nesakau, kad visa natūrali kosmetika yra nestilinga. Yra dar ir kaip stilingų, tačiau natūralistai labiau mėgsta minimalizmą, saiką, ramias gamtos spalvas. Galų gale prekės išvaizda turi atitikti ir jos vidų. ;)

Žinau žinau, ką dabar mano skeptikės. „Tai kam tokia kosmetika apskritai reikalinga?!“ Na, čia jau reikia atskiro įrašo „ką geba natūrali kosmetika?“ :) bet galiu pasakyti, kad geba daug daugiau, nei cheminė. Prisiminkit šio įrašo pradžią apie gražuolį tuštuolį Tomą ir tikrą vyrą Edmundą. ;)

Iki sekančio!

Monika

Jums dar patiks

2 komentarai

  1. Tokios kosmetikos dar ir kaip reikia! Pati esu ant „svarstyklių“ – dievinu ir natūralią, ir, deja, cheminę kosmetiką. Pastaroji, kaip ir Tu rašai, tikrai suteikia tą wow efektą, o atradusi natūralią, nesupratau, ko gi čia niekas nevyksta? Džiugu, kad Ambroozijoje dirbanti moteris (Kaune) man taip viską aiškiai paaiškino – reikia laiko. Net ir pati, kai aprašinėju sudėtis, labiau vertinu natūralius ingredientus ir jų panaudojimą nei tuos, kurie sudaryti iš cheminių formulių – kai kurie jų yra tikri „Stebukladariai“, bet jei galiu, tai renkuosi natūralius dalykėlius – kaip kad hidrolatus. Niekada nesuprasiu kompanijų, kurios į tonikus deda visokias priemaišas, o kažkur prieš pabaigą – pats pagrindinis ingredientas. Nieko nėra nuostabiau už rožių vandenį!
    Žodžiu, taip padrikai, bet, manau, mane supranti :)))
    Ačiū už aiškų straipsnį – aš, turbūt, ištekėčiau už Edmundo, bet turėčiau meilužį Tomą :DDD

  2. Miela Patricija, žinok ir aš karts nuo karto pariečiu blakstienas kokiu Borjous ir plaukus išsiplaunu Wellos šampūnu, nes smalsu ir kartais norisi ryškesnio efekto. Bet tie kartai būna reti, dažniausiai kai aplanko seserys ir atsiveža savo kosmetikos.

    Jei kaitalioji kosmetikos priemones ir naudoji tiek natūralias, tiek nelabai ir abiem atvejais būni sau graži ir patenkinta -tada tikrai nesikuklink ir nesakyk „deja“. Svarbiausia, kad ir vienu ir kitu atveju jautiesi gerai! :) Tai, manau, daug sveikiau, nei išsiplauti plaukus natūraliu šampūnu, visą dieną turėti „bad hair day“ ir jaustis negražiai :)