Komplikuoti santykiai su pienu

karve

Mano santykiai su karvės pienu pradėjo blogėti… pagalvokim… greičiausiai nuo tada, kai iškrito pirmieji pieniniai dantys. O gal ir vėliau. Gal, kai ėmė rastis komercinės parduotuvės, o jose – parduotuvinio pasterizuoto pieno. Arba visai vėlai – man kažkuriuo momentu suaugus ir pradėjus senti (man 28-eri, tad senstu jau septynerius metus… vaje).

Taigi valgiau karvės pieno produktus, kaip įprastai. Ledai, sūreliai, sūriai, varškė, grietinėlės padažai, miltiniai blynai, pieno ir ledų kokteiliai – galima vardinti ir vardinti. Bet visą laiką intensyviai sportavau, tad buvau ganėtinai sveikas žmogus, bent jau taip jaučiausi. Nustojus sportuoti ir pradėjus gyventi daugiau streso turintį gyvenimą, man buvo išrašytos tabletės. Užsidegė skydliaukė – grožio ir jaunystės liauka. Tik po maždaug dešimties metų vaistų gėrimo aš atsibudau, jog tiek laiko gerti vaistus yra nenormalu. Nors mano liga nebeprogresavo, tačiau nesitraukė. Tiesiog buvo prie manęs prilipusi, kaip šlapias rudens lapas prie bato kulno… Turėjau kažką daryti arba ir toliau rytus pradėti nelabai mane gydančia tablete ir tiesiog senti anksčiau laiko.

Ėmiau domėtis alternatyvom. Kuo labiau gilinausi į savigydą, tuo daugiau radau iki tol nematytos negirdėtos informacijos apie mitybos įtaką mūsų sveikatai. Negalėjau patikėti, kiek nedaug ir kaip paviršutiniškai iki tol žinojau apie patį svarbiausią mums dalyką – tinkamą maistą ir teisingą/sveiką jo vartojimą. Pasirodo, maitintis sveikai nebuvo tiesiog valgyti salotas ir vengti torto…

Nuo informacijos gausos (per dienas mirkdavau internete, skaitydama įvairius mokslininkų, gydytojų ir tiesiog sveikų žmonių straipsnius) man ėmė šiauštis plaukai: šiuolaikiniai pieno produktai iš kaulų traukia kalcį, šiandieniniai miltai klijuoja žarnyną, sudegę aliejai augina vėžį, vaisiai pilni chemijos, parduotuvės mėsa nuodyja toksinais ir taip toliau ir taip be galo. Vienu momentu buvau puolusi į paniką, jog nieko sveiko šiame amžiuje nebėra!

Sveika mityba man yra viena įdomiausių temų, bet su ja trumpai neišeina, tad šiandien kalbėkim siauriau – apie pieną. Šiuolaikinį pieną, leiskite pabrėžti, nes jis dar niekada nebuvo toks nepanašus į save ir toks… nevalgomas. Taigi komplikuoti mano ir greičiausiai Jūsų santykiai su pienu. Taip, mūsų visų.

Pateiksiu mane labiausiai paveikusius faktus, surinktus skirtingu laiku iš skirtingų, tačiau patikimų, šaltinių.

10 faktų, kodėl šiuolaikinis pienas nėra žmogaus maistas

1. Šiuolaikinis pienas ir jo produktai nebėra tokie, kokie buvo mūsų senelių ar tėvų jaunystėje, kai karvutes augino patys ir pieno produktus gaminosi taip pat savo rankomis. Viename parduotuviniame pieno pakelyje susimaišęs šimtų nualintų karvių pienas. Kodėl nualintų? Nes maitinamų ne žole, kaip sukūrė gamta, o miltais, modifikuotais kukurūzais ar dar kaži kuo, melžiamų be pertraukų atsigauti, dažnai gydomų antibiotikais, nematančių dienos šviesos ir gryno oro… Vien jau šis punktas verčia mane springti. Pykčiu pramonei.

2. Pramonėje dirbančios ar, vertėtų sakyti, vergaujančios karvės toli gražu negamina kokybiško pieno. Kaži, kiek jame naudingųjų medžiagų diena iš dienos valgant modifikuotus kukurūzus? Galų gale, kiek jų bebūtų, vis tiek didžioji dauguma mikroelementų žūva pieną kaitinant, t.y. pasterizuojant…

3. Anot vienos žaviausių veganių pasaulyje, Karyn Calabrese, žmogus yra vienintelis žinduolis gamtoje, vartojantis kito žinduolio pieną (katinai ir ežiukai nesiskaito. Juos irgi prie karvės pieno pripratina žmogus). Gamta taip nesutvėrė. Žmogus turi gerti žmogaus pieną, karvės – veršiukas. Tuoj pat sakysite, o kaip darė mūsų tėvai ir seneliai? Visą gyvenimą pieną vartojo ir buvo sveiki. Visų pirma, jie vartojo švarų, gyvą, tikrą pieną, visų antra, kiek iš jų dabar gali pasigirti puikia sveikata?..

4. Papildant trečiąjį punktą – pieną gyvūnai nustoja gerti, kai sutvirtėja ir geba maisto susimedžioti/susirasti patys. Mūsų mažyliams mamos pieno nebereikia jau po pirmųjų gyvenimo metų (pagal PSO), tad kodėl jį vartojame mes, suaugusieji?

5. Karvės piene yra labai didelė koncentracija baltymų. Kam? Veršiuko ragams, kanopoms, kailiui. Žmogui tokio kiekio baltymų nereikia. O kas per daug – tas, žinome, nesveika.

6. Iš pastarojo punkto išsirutulioja kitas- nuo per didelio karvės baltymo kiekio mažus kūdikėlius (maitinamus mišinukais, pagamintais karvės pieno pagrindu) ištinka alergijos. Alergija, kaip žinia yra staigi reakcija į svetimkūnį, kurio organizmas negali suvirškinti iki galo. Net ir mamos pienu maitinamus mažulėlius ištinka tokios pat bėdos, jei mama žindymo laikotarpiu valgo pieno produktų. O taip pat ir paauglius. Jų netolerancija karvės baltymui dažniausiai pasireiškia baltaisiais spuogais. Plius, hormonų pilnas pienas labai stipriai sujaukia besikeičiančius paauglio hormonus. Tada ne tik baltieji spuogai ištinka, bet ir cistiniai…

7. Kad organizmas pasisavintų neorganinį kalcį (neorganiniu kalcis karvės piene virsta tuomet, kai pienas yra kaitinamas), jam į pagalbą reikia pasitelkti organizme jau esančius mineralus, tame tarpe ir kalcį. Taigi, nuosavas kalcis imamas iš kaulų ir dantų, kad būtų pasisavintas svetimas kalcis. Taigi „nevalgyk varškės, nes dantys išbyrės“ labai logiška…

8. Pasterizuotas pienas ir jo produktai gleivina mūsų organizmą. Jei skundžiatės nesibaigiančiais situsitais, gausiom išskyrom, ar tiesiog dažnai besikartojančia sloga -gali būti, jog kaltas parduotuvinis karvės pienas.

9. Karvės piene esančio cukraus – laktozės-  netoleruoja, t.y. negali suvirškinti, labai didelė dalis populiacijos. Kokie požymiai? Pilvo pūtimas, raižymas, pernelyg laisvi viduriai ar viduriavimas, organizmo negebėjimas įsisavinti naudingus mikroelementus ir vitaminus

10. Pasterizuoto pieno produktai rūgština organizmą. Taigi ne tik sukelia skrandžio bet ir kitas virškinamojo trakto ligas. Kuo rūgštesnė organizmo terpė- tuo palankesnė vieta rastis ir šio amžiaus baisūnui – vėžiui. Jokios ligos nekimba esant šarminiam organizmo ph.

Tai iš kur gauti kalcio?

Jei šie punktai jus nors truputį sujaudino, tikriausiai dabar galvojate, iš kur gi kitur gauti kalcio, jei pienas ir jo produktai žmogui netinka. Atsakymas – iš visur kitur. :) Kalcio yra beveik visuose vaisiuose bei daržovėse, taip pat kruopose, vandenyje – visur. Skiriasi tik jo koncentracija. Man labai patiko tos pačios Karyn komentaras, jog karvės pačios pieno negeria, kad pagamintų kalciu gausaus pieno :) Jos (idealiai) valgo žolę, o žolėje jo daug. Galų gale, jei pieną labai mėgstate ir neįsivaizduojate savo gyvenimo be jo, vartokite šviežų, naminį, nepasterizuotą karvės pieną.

Ir dar. Ginčų tema „kas sveika ir kas ne“ bus visada ir aršių. Ir dažniausiai ginčysis skirtingus faktus žinantys profesionalai. Tradicinės medicinos atstovas (kurio žinios gali būti ne visiškai šviežios) kategoriškai teigs, kad pieno produktai žmogui reikalingi. Tuo tarpu šiuolaikinis mokslininkas ar tiesiog mokslu besidomintis asmuo sakys, kad pieno vartoti nereikia. O aš sakau, kad reikia galvoti savo galva ir klausytis savo kūno. Jei pramoninį pieną bei jo produktus visada vartojote ir tai yra didelis jūsų gyvenimo malonumas – puiku, vartokite ir toliau. Nuo daugelio ligų yra sugalvoti vaistai. Bet jeigu tie dešimt punktų jus nors kiek paveikė, pasistenkite savo komplikuotus santykius su karvės pienu nors truputį pakeisti. Gal pavyks pamažu keisti savo nusistovėjusią dietą ir palaipsniui visiškai atsisakyti pieno? Jei ne, tai bent susiraskite laimingą karvutę ir pieną vartokite gyvą, tikrą, natūralų.

o kol kas likit sveikos! :)

*Jan Matson art

Jums dar patiks

4 komentarai

  1. Tik šiandien raudau tavo blogą ir kol kas negaliu atsitruakti :D ačiū!

    Man įdomu, ar pavyko sureguliuoti skydliaukę? Klausiu, nes pati turiu šią bėdą (per mažai gamina).

    1. Sveika, Ieva! Ačiū tau, kad patinka :) labai smagu žinoti. O skydliaukės dar neišsigydžiau :(. Tam reikia ir laiko, ir daug ryžto. Gydytoja, aišku, skeptikė sveikos mitybos gydomąja galia, bet praėjusį pavasarį, kiekvieną dieną geriant žolių kokteilius (pienių, garšvų, dilgelių), turėjau labai neblogus kraujo rezultatus ir vaistų dozę sumažinau. Jeigu gyvenčiau kur nors šilčiau, tikrai ryžčiausi žaliavalgiauti, nes chlorofilas yra pagrindinis sveiko kūno maistas, tame tarpe ir skydliaukės.

  2. O pasirodo daugiau bendro nei atrodė!:)
    Juokauju, kad mane galima nubausti liepiant išgerti stiklinę pieno. Niekad jo nemėgau, bet pieno produktai – visi, buvo liga. Iki kol nepabandžiau dažniau pabūt vegane nei visavalge, ir, voila, organizmas nebesignalizuoja apie jokius „labai noriu“ dėl jogurto, varškės ar sūrio.
    Ačiū labai už vieton sudėtus argumentus (kuriuos vis tingėjau susirasti), turėsiu ginklų deryboms su vyru dėl sūnaus mitybos:))

    1. Laura, smagu, kad radai, ką paskaityti :) ir taip, mes turim bendrumų: šviežia mamystė, panašūs patyrimai, net blogo dizainas tas pats :)) Ateity apie sveiką mitybą dar rašysiu, tik reikia atrasti laiko tarp visų kasdienių dalykų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *