Labas ir sukulentas

Sukulentas

Sveikos,

Pamaniau, prisiduosiu, kad nepagalvotumėt jog mane ištiko dinozaurų likimas. Man viskas gerai, esu, gyvenu, pirštų nesusilaužiau, meilės rašymui nepamečiau kartu su tapatybės kortele (ne, rimtai, jei kas radot, pasisakykit, labai reiktų). Aš tik kraustausi. Pusantro mėnesio. Tiesa, jau kaip ir pabaiga, savaitę miegam naujuose namuose, bet tas kraustymosi jausmas niekaip nesibaigia.

Ant sienų nesukabinti paveikslai, nėra kur slėpti batų ir kabinti paltų, bet turiu naują sukulentą. Šitas, kur nuotraukoj, gražus būna tik pradžioj, o po to, kaip paauglys išsistiebia, ištįsta ir toks nekoks palieka. Dar trūkstu vazoninių gėlių, nes pagaliau mano langai žiūri į teisingą kryptį, tad kas turit atliekamų „Uošvenės liežuvių“, nebereikalingą Alijošių arba kokią nenuodingą Gebenę – priglausčiau.

Išsikraustyti iš tėvų namų (į kuriuos buvom grįžę, tik kol Mykolas pripras būti naujojo pasaulio gyventoju) buvo lauktas, ilgai planuotas, bet nedrąsus žingsnis. Papildomos sūnaus „auklės“, pietų gaminimas tik kas antrą kartą, o gal ir rečiau, bendras klegesys ir daug meilės mažajam (nu ir dar šildomos vonios grindys) buvo labai gerai. Bet kita vertus, ten nebuvau mama/žmona/savarankiška iki galo. Keista, bet kartais išmokstu vaidmenis visam gyvenimui (kaip ir mano tėvai) ir tada sunku persiprogramuoti naujiems. O štai čia, nors ir girdint kaimynų Dinamiką, vakarinius Skaipo pokalbius su „anglais“ ir kenčiant šaltą vonią, aš būnu mama ir žmona labiau. Truputį iššūkis, bet labai geras.

O kalbant apie grožį, na, man dabar jis truputį nerūpi. Galiu pasakyti tik tiek, kad mano naujas Zuii tušas už 18 eurų vakaro eigoje nubėga ir akys atrodo kaip Dėdės Pūlinio iš Adamsų. Dar mano veidą būna užkariavusi veido erkutė (nors Daiva sakė „neišsigalvot“. Tai truputį ja tikiu, nes ji gi dermavenerologė) ir kadangi mano oda aplink nosį ir tarp antakių niežti, pleiskanoja ir kitaip būna nesava, per daug nesidžiaugiu savo Naturisimo dėžutės turiniu. Dabar mano geriausi draugai obuolių sidro acto tonikas ir erškėtuogių aliejus. Dar mielai padraugaučiau su kokia nors stebuklinga, „op ir sutvarkyta“ priemone nuo plaukų slinkimo, nes nebesuprantu, čia vis dar po gimdymo slenka (no, juk negali slinkti plaukai beveik metus) ar kas su mano kūnu daros. Bet kokie patarimai ir komentarai labai velkom.

O daugiau kaip ir viskas. Tiesa, jau sužinojau, kuo noriu būti užaugus po motinystės atostogų. Keramikė :) Pradėjau lankyti keramikos kursus ir žinokit tooks gėris, tokia palaima ir atgaiva mano kūnui, kad net nėra šitoj klavietūroj tokių raidžių apsakyti. Prižadu kitą kartą pasirodyti kokių dalykėlių prilipdžiau. Reikia tik dvikomponenčių klijų nusipirkti ir iš Guodos atsiimti fotoaparatą.

Tai kol kas tiek. Jaučiuosi, lyg būčiau smagiai pakalbėjusi su drauge prie arbatos puodelio. Gėriau „Žvarbio“ profilaktiškai. Nesušalkit.

Likit gražios!

Monika

 

Jums dar patiks