Ne, aš ne veganė

1478199843375

Aną vakarą su panele J. kalbėjom apie svajones. Kai atėjo mano eilė pasipasakoti, ji tarė: “Tada galėsim ką nors kept pas tave (tau – cukiniją, vyrams – kepsnius)“. Kai sulaukiu panašių komentarų, nežinau, čia juokiasi iš manęs ar draugiškai pašiepia, o gal rimtai galvoja, kad aš tik cukinijom mintu?

Nesu veganė, nei vegetarė, bet ir ne visavalgė. Nesilaikau dabar populiarių dietų, tačiau mano virtuvėje visgi rastumėt madingų maisto produktų, o kai kurių maisto ruošimo/vartojimo principų gal ir nesuprastumėt visiškai. Nesmerkiu tų, kurie praktikuoja veganizmą, žaliavalgystę, paleolizmą ir pan., bet ir nesižaviu. Kodėl? Nes po ilgų ieškojimų, gausaus informacijos srauto ir asmeninės praktikos, galiausiai manau, jog laikytis “bendrai nustatytos dietos“ individualiam organizmui yra beveik taip pat blogai, kaip valgyti bet ką.

Mokslininkų darbas ir mes – bandomieji triušiai

Kažin, ar šiandien egzistuotų dietų kultas, jei ne vis didėjantis informacijos srautas apie šiuolaikinį maistą. Žmonės, galėdami lengvai gauti naujausios mokslinės informacijos, išsigando ir pradėjo labiau mąstyti, ką valgo. Prie visa to prisidėjo ir šiuolaikinės medicinos praktika, kuri gydo pasekmes, o ne priežastis. O kadangi mes esam sąmojingesni už mūsų protėvius ir norim būti sveiki a priori, ėmėm patys ieškotis būdų, kaip tinkama mityba išsigydyti savo chroniškas ligas ir užkirsti kelią gresiančioms. Pagirtina, tačiau savigyda, priimant kokios nors konkrečios šiuolaikinės dietos principus, nėra iki galo protinga. Kodėl? Nes tai, kas vieną gydo, kitą gali žaloti. Arba tai, ką vienas žino apie pieną, kitas žino visai priešingai.

Mokslinikai vykdo tyrimus ir gautais rezultatais tuoj pat dalinasi su visuomene. Pradžioj jie “nustatė“, kad sotieji riebalai (daugiausiai gyvuliniai riebalai) yra blogis ir liepė jų vengti. Taip atsirado margarinai ir 0,1 procento riebumo pienas, visokie liesi produktai ir t.t. Tada, po dešimties metų jie apsigalvojo – palaukit! – jie sako. Pasirodo, buvom neteisūs. Sviestą valgyti reikia, margarinas kemša arterijas, o dėl visko kalti yra transriebalai ir besaikis angliavandenių vartojimas. Tada žmonės ėmė bijoti bulkos ir bananų, o mokslininkai tyrė toliau:

Nevalgykit glitimo – prakiurs žarnynas ir išsivystys chroniškas uždegimas. Jūsų vaikai taps autistais, o storos tetos taps diabetikėm. Nevalgykit mėsos, nes mirsit nuo užkalkėjusių kraujagyslių (apie gyvūnų valgymo etiką mokslininkai nekalba), valgykit geriau beglitimius grūdus. Ne! Ir tų geriau nevalgykit, nes fito rūgštis ištirpdys jūsų kaulus, neleis organizmui pasisavinti geležies ir jūs tapsit anemikai su išpuvusiais dantimis. Ai, ir senatvėj susirgsit Alzhaimeriu ir šiaip antram gyvenimo penkiasdešimtmety nepasižymėsit protu, logika ir atmintim. Soja, soja yra išsigelbėjimas. Visi marš valgyti soją! Oou, pamiršom pasakyti, kad soja tik labai neseniai sukultūrintas augalas, kurio anksčiau niekas niekados nevalgė. Panašu, kad ji jaukia jūsų skydliaukę ir dėl to jūs negalit susilaukti vaikų…“ Ir taip apie KIEVIENĄ produktą. Gal nebetęsiu.

Kodėl taip yra? Mokslinkinkai, tirdami kokį nors maisto produktą, tiria ne vieną ir tą patį sviesto gabaliuką, o skirtingus vienetus, pagamintus skirtingom technologijom (pvz, šiuolaikinis parduotuvinis sviestas ir organinis, nepasterizuotas natūralus sviestas yra du skirtingi produktai, vienas nuo kito skiriasi, kaip diena nuo nakties, o tyrimuose vis tiek dominuoja tik SVIESTO pavadinimas). Sau kelia skirtingas hipotezes ir apskritai, dažnai išsiaiškina tai, ką nori išsiaiškinti (aš irgi rašiau mokslinį darbą :)), o realaus poveikio čia ir dabar nepamatysi, nes juk reikia dešimčių metų praktikos, kad sužinotum, kaip ten yra iš tikrųjų.

Taigi būtent dėl tokių ‘mokslinių atradimų’ ima rastis vis daugiau dietų, o mes, įbauginti rezultatų, puolam į jas neįsigilinę į svargiausią  – savo asmeninį kūną.

Ne visi mes galim būti vegetarais

Veganizmas, veganas, veganai,

Vegetarais gali būti ne visi. Kaip ir veganais, žaliavalgiais, keto ar paleo dietos propaguotojais. Ne visi mes sukaupiam svarių argumentų bagažą prieš imdamiesi kažko nevalgyti ar kažko valgyti daugiau. Ne visi mes gyvenam, kur saulė ištisus metus ir žolė tiek pat žaliuoja. Ne visi turim tas pačias galimybes rinktis maistą. Ne visi mes įsiklausom į savo kūno poreikius. Ne visi suprantam, kodėl pavalgius vieno – norisi prisnūsti, o kito – versti kalnus. Ne visi suvokiam, kad agurkas iš parduotuvės gali būti toks pats nesveikas, kaip supuvęs naminis obuolys. Ne visi mes žinom, kas pradeda vykti mūsų organizme, kai nustojam vartoti mėsą ir keturis kartus per dieną valgom vien miltinius/grūdinius/ankštinius. Ne visi mes pažįstam maistą!

Mūsų visų organizmai – skirtingi, todėl prieš pradedant kokią nors šiuolaikinę dietą, privalu su juo susipažinti.

Susipažinimas su savo kūnu

20161103_212102

1. Pirmiausia – išsiaiškinkime savo kraujo grupę. Jos egzistuoja ne šiaip sau. Literatūroje rašoma, jog kiekvienai kraujo grupei yra tinkamas ir netinkamas maistas. Pvz, Nulinė kraujo grupė (pas mus įprasta vadinti pirma) – toleruoja mėsą, žuvį, tačiau sunkiai toleruoja angliavandenius ir visiškai netoleruoja pieno produktų. A grupė (arba antra) – visiški veganai, puikiausiai toleruoja vaisius, daržoves ir ankštinius. Viso kito – ne. B grupė (arba trečia) – toleruoja raudoną mėsą, bet netoleruoja paukštienos, gali valgyti pieno produktus. Puikiai sutaria su vaisiais ir daržovėm. AB grupė (arba ketvirta) – toleruoja beveik viską, įskaitant ir jūros gėrybes bei pieno produktus. Taigi mūsų kraujas puikiai pasako, galim aklai laikytis kokios dietos, ar ne. O jei savo kūną ignoruosim, anksčiau ar vėliau jis primins apie save ir mūsų sveikas maitinimasis bus mus padaręs meškos paslaugą.

2. Kas nori ko nors konkrečiau – pasidarykite maisto netoleravimo testą (galima mediciniškai ir galima asmeniškai, bet tai yra sudėtinga ir reikia labai gerai įsiklausyti į savo kūną). Aš dariausi medicininį maisto netoleravimą ir galiu pasakyti, kad rezultatai nenustebino – atitiko kraujo grupės poreikius, ajurvedinius kūno tipo poreikius ir parodė, kuo savo organizmą teršiau per daug, t.y., kokiais maisto produktais.

3. Uostykime maistą! Gal ir juokinga, bet mūsų uoslė – nepelnytai nuvertinamas organas su savo sugebėjimais. Juo kažkodėl pasikliaujam tik kai nesam tikri, ar maistas šviežias, bet lygiai taip pat galim pasitikrinti ir šviežią, ką tik pagamintą maistą. Jei šis nekvepia, vadinasi, mums netinka. Mano šuo taip identifikuoja sveikas ir nupurkštas daržoves. Kai kurių parduotuvinių neįsiūlysi, o štai namines arba labai gerai nuplautas svetimas jis valgo pasigardžiuodamas. Pagal testą aš netolerantiška kiaulienai. Ir tikrai, man ji kvepia itin nemaloniai.

4. Stebėkime kūno reakcijas po maitinimosi. Dar vienas puikus kūno komunikacijos pavyzdys. Štai aš atradau (o ir ajurveda – kai kurių skeptikų peikiama filosofija, tą patį siūlė), kad geriausiai jaučiuosi rytą pradėdama saldžiais vandeningais pusryčiais – glotnučiu arba vaisiais. Jeigu suvalgau ko nors kitko – nukrenta nuotaika (kai kurios žarnyno bakterijos valdo mūsų nuotaikas!), apsunkstu ir neturiu ūpo. Ir taip su kiekvienu maistu, po kiekvieno maitinimosi.

5. Klausykime, ką sako kūnas. Mūsų organizmas yra gamtos dalis, o gamta keičiasi sezoniškai. Negalime valgyti tą patį maistą, ignoruodami metų laikus. Ne taip užprogramuotas mūsų kūnas. Natūralu, kad vasarą mums norisi vienokio maisto, o žiemą kitokio. Tad paklauskime savęs, ko noriu vietoj to, “ką valgyti sugalvojau“.

6. Susipažinkim su maisto produktais. Jeigu maisto produktas yra įtrauktas į sveikos dietos sąrašą, dar nereiškia, kad jis sveikas. Pavyzdžiui, kvietiniai miltai gali būti valgomi ir beprotiškai nuodingi. Nesulyginsime ekologiškų, nebalintų, nevalytų miltų, užaugintų natūraliai derlingoj žemėj su “All purpose flour“, sumaltų Kanzase, išbalintų ir apdorotų pesticidais jau finaliniame etape (tam, kad pradėję veistis vabaliukai tuoj pat žūtų). Nesulyginami ir du pieno indeliai – močiutės karvės ir pieno pramonės karvių. Pūti pradėjęs ekologiškas obuolys yra lygiai taip pat apėjęs toksinais, kaip pramoniniu būdu auginamas žavusis kale kopūstėlis ir t.t. Susipažinkim su savo maistu!

Perėjau visus šiuos žingsnius

Todėl nesu nei veganė, nei vegetarė, nei paleo ar žaliavalgė. Man mityba yra daug giliau, nei tiesiog žmogaus išrastos dietos ir aklas jų sekimas. Meluočiau, jei sakyčiau, kad maitinuosi nepriekaištingai, nors gimtadienio svečiai stebėjosi, kas man susišvietė, kad nusprendžiau juos vaišinti naminiais burgeriais. Kolegės karts nuo karto paklausdavo, ar ir sūnui neduosiu mėsos, o draugai, kai planuoju aplankyti, gerokai susijaudina, nežinodami, kuo čia dabar mane reiks vaišinti. Jei kam įdomu, ką valgau ir kodėl, parašysiu atskirą įrašą, nes šis jau gavosi gerokai per ilgas :)

Taigi reziume: klausykimės savo kūno, mokykimės maisto ir aklai nepasitikėkim mums sakomais dalykais.

Likim gražūs ir sotūs!

Monika

1477858222696

Jums dar patiks

7 komentarai

    1. 4. Stebėkime kūno reakcijas po maitinimosi. Dar vienas puikus kūno komunikacijos pavyzdys. Štai aš atradau (o ir ajurvedos mokslas tą patį siūlė),

  1. Pagaliau sveiko proto, argumentuotas, kritiskas straipsnis :) Laukiu kitu irasu!