Kaip aš sukau sau kremą

cof

Rašau – trinu, rašau – trinu, pauostau savo šviežiai išsuktą kremą, vėl rašau. Kvepia Ylang Ylang. Šelmės tos moterys, kurios savo naktinių stalelių stalčiukuose slepia šio eterinio aliejaus*… Truputį Laumės. Truputį Deivės…

Rašau dar vieną tekstą, įkvėpta tų pačių gražiųjų sienų, tų pačių ir dar labesnių moterų. Vis dėlto, kokį neįvertintą lobį turime Šiauliuose – Valerijoną. Šį kartą dalinuosi ylang ylangu dvelkiančia emocija, parsinešta iš dar vienos Valerijono edukacijos apie ekologiškus aliejus ir tai, kaip gimsta vaistinės kremas.

Continue Reading

Gardus rytmetys Valerijono arbatinėje

edf

Laimės pyragai kepami kasdieninėje krosnyje, iš mažyčių žiupsnių kasdieninių stebuklų! Šį sakinį kartoti ir kartoti, kol atsiminsi mintinai, nes nemokant mintinai, kažkodėl pasimiršta (o, kaip aš pasiilgau rašyti!). Šiandien mano rytas prasidėjo taip gerai, kaip jau seniai nebuvo prasidėjęs! Ir kol emocijos dar šviežios, skubu jomis apkrėsti :) Papasakosiu apie laimę, vykstančią Valerijono arbatinėje!

Continue Reading

Būti tuo, kuo nori būti arba viskas turi savo priežastį

20

Žinoti, „kuo nori būti užaugęs“, yra didelė laimė. Dar didesnė – iš tikro tuo kažkuo tapti, vos tik išdrįsti išsivaduoti iš pančių: vaikiško naivumo, tėvų norų ir lūkesčių, mokykloj sumindžiotos savivertės, universitete išmoktų vidutiniškų pastangų ir pirmo pasitaikiusio darbo išugdytos demotyvacijos, na nes „pinigai dabar svarbiau už saviraišką“. Kai visa tai išdrįsti nusipurtyti, gali vėl pradėti būti žmogumi (paspausti play mygtuką, kuris buvo ant pauzės, nuo tada, kai pirmą kartą išgirdai: „ne tau tokia specialybė, nepatemsi, turi per mažai talento, neįstosi, neuždirbsi…“).

Continue Reading