Sveikieji riebalai vidiniam ir išoriniam grožiui

IMG_2085

Žodis riebalai burnoje palieka ne kokį skonį… Kažkodėl jį parašiusi pirmiausia įsivaizduoju molinę puodynę su žąsies taukais, nei, pavyzdžiui, kvapnų kokosų aliejų ar traškių migdolų saujelę.

Apie riebalus (ypač gyvulinius) būta daug didelių diskusijų. Aršių, kontroversiškų (žodžio rašybos nesuklydau), grindžiamų skirtingais moksliniais tyrimais bei jų rezultatais. Bet dabar jau kuris laikas šioje srityje kovos nurimę. Mokslininkai pagaliau sutaria, kad riebalus reikia skirstyti į tris grupes ir apie juos kalbėti atskirai.

Kodėl šiandien sugalvojau apie tai rašyti? Nes jau seniai ruošiausi, o štai dar ir įkvėpimas aplankė, paskaičius Natūralaus ID įrašą apie „kakavinius ledukus iš kokosų aliejaus„. Taip, kokosų aliejus yra super maistas, bet ir jo nereikėtų padauginti, juolabiau „versti save jo suvalgyti po šaukštą per dieną“. Ir tuoj paaiškinsiu kodėl, bet prieš tai mažytė iliustracija geresniam riebalų tipų suvokimui.

Ilgą laiką buvo manoma, jog riebalai tukina ir sukelia širdies ligas, todėl maisto pramonėje atsirado daugybė dietinių maisto produktų: „0% riebumo jogurtas“, „0,1 % riebumo pienas“ – šitokio Lietuvoje nebuvo, bet norvegai prieš 4 metus kitokio ir negėrė, „sviestą būtinai reikėjo keisti margarinu“ ir t.t. Žmonės susidarė klaidingą nuomonę, jog riebalai yra blogis ir juos ėmė keisti angliavandeniais. Ir štai gyvenimo ironija. Dabar jau aišku, jog ne riebalai, o angliavandeniai ir juose esantys cukrūs mus daro nesveikais, negražiais ir storais. Gerieji riebalai (žiūrėti į paveiklsiuką) svorį kontroliuoja ir padeda jį palaikyti normalų. Bet kokie gi dar geri dalykai dedasi vartojant geruosius riebalus?

1. Riebalai sudaro viso kūno ląstelių membranas (sieneles). Be reikalingų riebalų kiekio ląstelės tiesiog negali normaliai egzistuoti ir daug greičiau žūva. Tad nenuostabu, jog mažai riebalų arba visai riebalų neturinti dieta gerokai prisidės prie džiūvančios odos, skilinėjančių plaukų, trupančių nagų, ir, apskritai, priešlaikinio viso kūno organų senėjimo. O kai jie sensta, senstame ir mes.

2. Riebalai kūnui suteikia ilgai išliekančios energijos (ši kūne išsilaiko daug ilgiau, nei energija iš angliavandenių). Suvalgę sveikų riebalų dozę jūs ilgiau jausitės sotūs, tad nekils noras užkandžiauti bandelėm, šokoladukais ir kitais tukinančiais produktais. Be to, kaip ir baltymai, riebalai kovoja su cukraus troškimu. Tad jeigu labai užsinorėjote pyragėlio su storu grietinėlės sluoksniu, geriau suvalgykite pusę avokado, susiplakite šokokadinį avokado pudingą ar sukrimskite saują anakardžių. Padės. :)

3. Sveikieji riebalai, ypač omega3 ir omega6, kovoja su uždegimais bei yra atsakingi už kūno gyjimo procesus. Tad merginoms, niekaip negalinčioms susidoroti su varginančia akne ir ilgai išliekančiais randais po jos, privalu vartoti riebią žuvį, linų sėmenis ar bent jau žuvų taukų papildus.

4. Riebalai yra reikalingi tokių vitaminų kaip K, D, A ir E. pasisavinimui. Tikriausiai nereikia sakyti, kad vitaminas E yra pats didžiausias gražios, švytinčos odos draugas, jos apsaugotojas, be vitamino D neturėtumėm gražių dantų, nagų ir plaukų…

5. Riebalai reguliuoja hormonus. PMS? Valgykite daugiau sveikų riebalų :)

6. Riebalai yra pagrindinis smegenų maistas (beje, pačios smegenys yra didelis riebalų kamuolys), ypač omega 3 riebalų rūgštys. Tad čia labai tiktų idėja „graži iš vidaus“ :) Gražios ir teisingos mintys, sprendimai bei teigiama nuotaika peralkusiose smegenyse nesigamina.

Tad kiek ir kokių riebalų reikėtų suvartoti per dieną?

Žinoma, visi mes esame skirtingi, visų mūsų kūnų poreikiai skiriasi, bet sveikos mitybos specialistai siūlo atkreipti dėmesį į štai tokias proporcijas: 30% dienos kalorijų turėtų sudaryti sveikieji riebalai (iš jų – du trečdaliai nesočiųjų riebalų ir vienas trečdalis sočiųjų), tada 30% baltymai ir likę 40% sveiki, mažą glikemijos indeksą turintys angliavandeniai (vaisiai, daržovės, begliuteniai grūdai).

Bet kodėl sočiųjų riebalų leidžiama mažiau, jei nesočiųjų? Juk abi rūšys riebalų yra „sveikos“. Žinojau, jog pakausit. :) Gydytojai, kovojantys su aukštu cholesterolio kiekiu, bet nelabai atnaujinantys savo mokslines žinias, jums sakys, kad būtent sotieji riebalai sukelia cholesterolio lygį jūsų organizme. Bet mokslininkai įterps vieną esminę smulkmeną. Ne sotieji riebalai sukelia cholesterolio lygį, o nesaikingi jų kiekiai, dažnas TRANS riebalų vartojimas bei, žinoma, stresas. Todėl grįžtant į mano įkvepimo šaltinį – Natūralaus ID kovą su savimi kas dieną suvalgyti po šaukštą kokosų aliejaus, klausiu: kam kovoti? Visada geriausia klausytis savo organizmo, nes jis žino geriausiai…

Ir dar vienas svarbus dalykas, kalbant apie sočiuosius riebalus, o tiksliau, pieno produktuose esančius sočiuosius riebalus. Jie, deja, visai nebus draugai tiems, kas netoleruoja laktozės. Tad lactonetoleruotojai, esate laisvi paveiksliuką redaguoti ir garsiai pykti, primindami apie pieno žalą organizmui. Apie tai ir aš dar parašysiu…

Na ir blogiausiems TRANS riebalams šiame įraše vietos neliko. Patys kalti. Visgi jei turite klausimų,  pastebėjimų ar skirtingų nuomonių, visada pasisakykite komentaruose :) Bus smagu padiskutuoti ;)

o kol kas
Būkime gražios!
Monika

 

Jums dar patiks

2 komentarai

  1. ne ne, turiu patikslinti – kovos nebuvo! Buvo taip skanu, kad perdozavau, o perdozavus teko galvoti kitą kokosų aliejaus valgymo variantą, nes anas nebetiko. Intuicija geriausiu atveju nuvestų klystkeliais, kuriais tikrai nereikia eiti :)

    labai įdomus ir geras įrašas.Ypač užskaitau 5 punktą. Kas neišbandėte – būtinai pabandykite, po ko greičiausiai maloniai nustebsite :)

  2. Natūralus ID, aš taip ir nežinau tavo/jūsų vardo! :) Intuicija yra labai subtilus dalykas ir ją reikia treniruoti, nuolat "maitinant" teisinga informacija. Žinoma, kūno poreikių tikrai nesugebėsim perskaityti, jei nežinosim elementarių jo vienokio ar kitokio elgesio priežasčių. Pvz, žinau, tiesiog visu kūnu jaučiu, kad noriu cukraus, tad suvalgau spurgą su rožiniu glajum ir būnu euforijoj. Štai, patenkinau kūno poreikį :) Bet ne, toks kūno skaitymas yra neteisingas. Turiu galvoti plačiau: jei noriu cukraus, tai gal šiandien per daug suvalgiau angliavandenių, kurie, kaip užburtame rate, skatina priklausomybę norėti jų daugiau. O gal daug protiškai dirbau ir mano smegenims reikia energijos (vat ir praleidau vieną punktą, reikia prirašyti!), arba fiziškai dirbau ir mano raumenys reikalauja baltymų. Arba jau senokai su maistu gavau probiotikų ir mano žarnyną užvaldė kandida, kuri ir yra tikroji cukraus prašytoja. Ir dar daug visokių variantų… :) Taip kad čia ištisas mokslas su tuo kūno signalų skaitymu.